Baltaragio malūnas
„BALTARAGIO MALŪNAS“ – meistriškiausias Kazio Borutos kūrinys, vienas originaliausių XX a. lietuvių literatūros romanų. Stebuklingi nutikimai, atgaivinti mitai, romantiška meilė ir nelabojo pinklės – nuostabi istorija pasmerkta neblėstančiam populiarumui: ji išversta į daugelį pasaulio kalbų, pagal ją kuriami kino filmai, teatro ir baleto spektakliai, muzikos kūriniai.
Nuo senų senovės
Paudruvės krašte stovėjo malūnas, priklausantis Baltrui Baltaragiui. Vyresnio
amžiaus malūnininkas pamilsta jauną gražuolę Marcelę ir norėdamas ją vesti
sudaro sutartį su Pinčiuku. Gimus dukrai mylima žmona miršta, o po dvylikos
metų pasirodo Pinčiukas ir reikalauja, kad Baltaragis laikytųsi sutarties
sąlygų ir atiduotu jam į žmonas savo vienturtę dukrą Jurgą. Norėdamas apgauti
Pinčiuką Baltaragis apsimeta, kad jo dukra – tai senmergė Uršulė. Velnias
atsisako ją vesti ir lieka tarnauti malūne septynerius metus. Per tą laiką jis
supranta Baltaragio klastą ir pasiryžta atkeršyti...
Pagrindinė
„BALTARAGIO MALŪNO“ mintis – kai vaikaisi netikrų ir laikinų vertybių,
parodiškumo, ne tik pats pražiopsai, kas tikrai svarbu, ir netenki visko, bet
ir pražudai mylimus žmones...
Kazys Boruta (1905–1965) – maištingos prigimties kūrėjas, nuolat ieškantis savo vietos tiek gyvenime, tiek kūryboje. Visuomenės veikėjas, prozininkas, vertėjas, trečiafrontininkų kartos poetas, tapęs lietuvių literatūros klasiku. Tarpukariu studijavo Kauno, Vienos ir Berlyno universitetuose. 1930 metais kartu su gimnazistu Kostu Korsaku pradėjo leisti avangardistų literatūrinį žurnalą „Trečiasis frontas".
Pasitraukęs iš
politinės veiklos, užsiėmė kūryba. 1938 metais buvo išrinktas Lietuvos rašytojų
draugijos sekretoriumi.
Kazys Boruta –
ekspresionistinio, energingos intonacijos eilėraščio tipo, novatoriškų
folklorinių romanų kūrėjas. Lietuvių pasakų eiliuotojas, kelionių bei
humoristinių kūrinių autorius. Išleido dar kelis eilėraščių rinkinius,
dokumentinį pasakojimą „Kelionės į Šiaurę", folkloro stilizacijos knygas
„Dangus griūva", „Jurgio Paketurio klajonės", išvertė L. Tolstojaus,
H. Ibseno, F. Schillerio, W. Shakespeare'o kūrinių.
K. Borutą ypač
išpopuliarino romanai „Mediniai stebuklai" (1938) ir „Baltaragio
malūnas" (1945). Pagal pastarąjį sukurtas lietuvių kino klasikos šedevras
„Velnio nuotaka".